Baigę rašyti blog‘ą teigiamai.lt, išsikėlėme 3 tikslus. Pirmąjį – valstybės finansų viešumo didinimą šiuo metu įgyvendiname kurdami viešai.lt. Antrasis tikslas – valstybinių įmonių efektyvumo didinimas. Šios užduoties ėmėsi Ūkio ministerija. Nuo darbo pradžios keitėsi tiek priemonės, tiek formos, tiek ir rezultatų prognozės, tačiau šį bei tą galime analizuoti – valstybinių įmonių veiklos ataskaitą už pirmąjį 2011 metų ketvirtį.

Matydamas valstybės kontroliuojamų įmonių sąrašą, nusprendžiau patyrinėti bent vienos įmonės finansus. Žinodamas, kad energetikos įmonių veikla šiuo metu politizuota ir vienareikšmiško atsakymo, kur išleisti turimus pinigus nėra – mokėti dividendus ar taupyti naujai AE, dujų terminalui ir pan., ėmiausi iš pirmo žvilgsnio mažiau politizuotos, tačiau itin didelės valstybinės įmonės „Oro navigacija“.

Į akis krito itin stiprus įmonės balansas – vos 4 mln. Lt įsipareigojimų ir net 33 mln. Lt trumpalaikio turto, o pusė jo – grynieji pinigai. Kadangi įmonė dirbo pelningai (beveik milijonas litų grynojo pelno), o veiklos pinigų srautai gerokai didesni, nes skaičiuojamas milijoninis „popierinis“ nusidėvėjimas, pagalvojau, kad įmonė be jokių problemų galėtų biudžetui pervesti keliolika milijonų litų. Iki tol maniau, kad nenorėdama to daryti, įmonė investuoja kiekvieną uždirbtą litą (per dvejus metus investicijos sudarė net 50 mln. lt), taip auga nusidėvėjimo sąnaudos ir nesimato pelno.

„Žurnalistinio“ azarto nusivylimui, įmonės veikloje neradau nieko, prie ko galėčiau prikibti, na beveik nieko. VĮ „Oro navigacija“ priklauso „Europos saugios oro navigacijos agentūros Eurokontrolei”. Tai reiškia, kad „Oro navigaciją“ reglamentuoja galybė teisės aktų, institucijų ir pan. Įmonės esmė – teikti saugias oro navigacijos paslaugas. Siekdama, kad ši monopolinė, dažniausiai valstybinė paslauga Europoje vyktų sklandžiai, o paslaugų kaina būtų priimtina paslaugų pirkėjams (oro linijoms), įkurta šį agentūra. Agentūrai priklausančios narės (tarp jų ir „Oro navigacija“) gauna tik tiek pajamų, kad padengtų savo išlaidas ir uždirbtų nustatytą kapitalo grąžą, o visos viršplaninės pajamos grąžinamos sekančiais metais.

Visos išlaidos yra kontroliuojamos ir tvirtinamos agentūros. Tai kažkas panašaus į mūsiškę „Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją“, tačiau svarbiausia – tarp išlaidų tvirtintojų yra paslaugų pirkėjų (oro linijų) atstovas. Tai reiškia, kad šis atstovas nieku gyvu neleis patvirtinti tokių išlaidų, kurios nebus gyvybiškai būtinos paslaugoms teikti.

Esant tokiai sėkmingai veikiančiai schemai, būtų galima ją taikyti ir kituose sektoriuose, pvz. šildymo kainos, elektros tarifai. Tarp išlaidų ir turto vertintojų galėtų būti ne tik REGULA darbuotojai, bet ir paslaugų pirkėjų (asociacijų) atstovai. Taip tarifų nustatymas taptų daug sąžiningesnis ir skaidresnis.

Vienintelis pastebėtas trūkumas, kuris gali būti ištaisytas įstatymu – įmonės laisvų lėšų investavimas. VĮ „Oro navigacija“, o ir kitos valstybinės įmonės laisvas lėšas laiko indėliuose. Tuo pat metu valstybė skolinasi iš tų pačių bankų. Vadinasi, valstybė patiria nuostolį, lygų bankų maržai, kas gali sudaryti 0,5-2 proc. sumos. VĮ „Oro navigacijos“ atveju, nuo ~20 mln. Lt sumos indėliuose ir grynaisiais pinigais žala sudaro 100-400 tūkst. lt per metus. Jei skaičiuotume, kad dar prieš metus valstybė ilgesniam laikui skolinosi ir už 7%, žalos mastas būtų dar didesnis. O tokių valstybinių įmonių, turinčių kad ir laikinai atliekamų lėšų yra ne viena.

Vaidotas Rūkas

Kam įdomu, pateikiu visą susirašinėjimą su VĮ „Oro navigacija“:

• Praėję metai įmonei buvo labai sėkmingi – pajamos augo 12 proc., EBITDA beveik padvigubėjo bei buvo išsivaduota iš nuostolio. Įmonės pardavimo savikaina 2010 metais sudarė 53,7 mln. lt (2009 – 48,2 mln. lt). Kokios buvo didžiausios išlaidų grupės (pvz. darbo užmokestis, ryšių paslaugos ir pan.) ir kurios turėjo įtakos pasikeitimui palyginus su 2009 metais?

Įmonės sąnaudų grupės – personalo sąnaudos (apie 60%), veiklos sąnaudos (apie 20%) ir nusidėvėjimo sąnaudos bei kapitalo sąnaudos/grąža (skaičiavimas Eurokontrolės Principų I ir V priedas bei reglamento Nr.1794/2006 6 straipsnis) (apie 20%).

Didžiausia įtaka palyginus su 2009 m. turėjo didėjusios nusidėvėjimo sąnaudos (dėl jūsų paminėtų didelių investicijų) nuo 9,5 mln. Lt 2009 m. iki 12,4 mln. Lt 2010 m. bei padidėjusios elektros energijos sąnaudos (apie 0,5 mln. Lt daugiau).

Trumpas komentaras apie „išsivadavimą iš nuostolio“. Pagal 2010 m. planą nuostolis tiesiog privalėjo būti, nes 2008 m. buvo gautą perviršinių pajamų, todėl 2010 m. sąnaudos neturi būti pilnai padengiamos iš 2010 m. pajamų (įkainis nusistato įvertinus tų metų planinę sąnaudų bazę bei ankstesnių metų gautas per mažas/dideles pajamas, reglamento Nr.1794/2006 10-11 straipsniai, IV priedas bei Eurokontrolės Principų 4.1.2 punktas). Tačiau daugiau nei planuota išaugęs skrydžių skaičius lėmė didesnes/perviršinias 2010 m. pajamas. Todėl šios perviršinės pajamos bus vėl grąžintos 2012 metais, t.y prisilaikant n+2 metų principo. Grąžintina 2010 metų suma – 4,6 mln. Lt.

• Per dvejus metus įmonė investavo 50 mln. lt (pinigų srautų ataskaita: 2010 – 17,7 mln. lt, 2009 – 31,9 mln. lt), t.y. pusė tiek, kiek turi materialaus turto. Ar buvo daryta šių investicijų kaštų/naudos analizė? Ar buvo vertinama, kiek šios investicijos atneš papildomų pajamų ir kokią investicijų grąžą duos? Jei tokie duomenys nebuvo skaičiuoti, galbūt buvo skaičiuoti kiti rodikliai – pvz. sutrumpės navigacijos laikas ar kas pagerės, ką galima išmatuoti?

Pagrindinis įmonės tikslas – teikti saugias oro navigacijos paslaugas. Visos investicijos siejamos su skrydžių sauga (pagrindiniu rodikliu oro navigacijos paslaugų rinkoje), investicijos turi atitikti Europos ATM Master Plan‘ą[2] (reglamento Nr.691/2010 II priedo 2 punkto d) dalis), SES dokumentus (Single European Sky), turi būti suderintos su oro navigacijos paslaugų naudotojais (pvz. Tarptautinės oro vežėjų asociacijos IATA atstovais ir kiti), Europos Komisija ir Eurokontrolės šalimis-narėmis bei būtina gauti jų pritarimą (reglamento Nr.1794/2006 15 straipsnis, reglamento Nr.550/2004 15 straipsnio 2 punkto f) dalis bei Eurokontrolės Principai, 1.10 punktas) bei kiekvienai investicijai atliekama saugos studija.

Šiam tikslui pasiekti ir buvo keičiama daugiau kaip 15 metų atitarnavusi navigacinė įranga, konkrečiau – trijų radarų sistema. Iš naujų radarų gaunama žymiai informatyvesni bei tikslesni duomenys, reikalingi teikti oro navigacijos paslaugas. Visos investicijos suderintos su oro navigacijos naudotojais (kasmetinis susitikimas, rengiamas spalio mėnesį bei dvišaliai susitikimai bent du kartus per metus su Tarptautinės oro vežėjų asociacijos IATA atstovais).

• Kokia numatoma investicijų politika ateičiai – visas laisvas pinigų srautas bus nukreiptas investicijoms, ar bus išmokamos laisvos lėšos įmonės savininkui, t.y. valstybei?

Vadovaujantis Europos Komisijos reglamentais Nr.550/2004 ir Nr.1794/2006 (3, 10-11 straipsniai ir rinkliavų skaičiavimo priedas Nr.VI), gauti pinigai panaudojami tik teikiamų oro navigacijos paslaugų sąnaudoms bei investicijoms padengti. Perteklius grąžinamas oro navigacijos paslaugų naudotojams sekantiems metams tai sumai mažinant sąnaudų bazę bei vienetinius tarifus (žiūrėti ankstesnius atsakymus).

Įmonės savininkui yra mokamas mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teisę, kuris kasmet sudaro 1,077 mln. Lt bei mokamas Eurokontrolės narystės mokestis, kuris kasmet yra apie 4 mln. Lt (Eurokontrolės nare tapo Lietuva ir Lietuva turi mokėti šį mokestį, Eurokontrolės Principai, 4.12 punktas).

• Koks turtas „slepiasi“ už balanso eilutės „kitas finansinis turtas“, įgytas per 2010 metus už 4 mln. lt?

Terminuoti indeliai ilgesniam negu metai terminui. Įmonė kitos veiklos nevykdo, bet privalo sumokėti mokestį už valstybės turto naudojimą patikėjimo teisę, kuris kasmet sudaro 1,077 mln. Lt, Tam tikslui yra laikomi indėliai, už kuriuos gautų palūkanų pagalba sumokamas šis mokestis.

• Įmonės įsipareigojimai vos 4,1 mln. lt, o trumpalaikis turtas 32,9 mln. lt, daugiau nei pusė jų – grynieji pinigai (15,8 mln. lt). Jei bus išlaikyti panašūs pinigų srautai iš pagrindinės veiklos kaip ir praėjusiais metais (12,5 mln. lt), tuomet įmonė be jokios žalos veiklai savininkui (valstybei) galėtų išmokėti vienkartinę bent 10-15 mln. lt išmoką. Juolab, kad ~12 mln. lt pinigų srautai iš pagrindinės veiklos leistų investuoti sumą, panašią į dabartinį nusidėvėjimą? Ar tai ketinama padaryti?

Įmonė, vadovaudamasi aukščiau paminėtais Europos teisės aktais, negali valstybei išmokėti jokių išmokų.

Šis trumpalaikis turtas bus panaudotas 2016-2018 metų investicijoms – naujam skrydžių valdymo centrui (kada reikės keisti pagrindinę skrydžių valdymo sistemą, daugiau nei 32,9 mln. Lt) ir tam tikslui nenaudoti skolintų lėšų (už suteiktas paskolas mokamos palūkanos, kas savo ruoštu didina teikiamų paslaugų savikainą).

• Kokie saugikliai užtikrina, kad sava nuožiūra įmonė nenuspręstų investuoti daugiau, nei tai apsimokėtų finansiškai ir kokybiškai, t.y. jei įmonė turėtų 100 mln. lt laisvų lėšų, ji „nesunkiai“ juos galėtų panaudoti, tačiau nei valstybei, nei klientams tos naudos nepasijustų?

Pagrindinis saugiklis – būtinas oro erdvės naudotojų (mokėtojai už suteiktas paslaugas, kas reiškia ir šių investicijų finansuotojai) bei įmonės steigėjo (Susisiekimo ministerija) pritarimas visoms investicijoms. Taip pat visos įmonės investicijos turi būti suderintos su Europos ATM  Master Plan‘u bei atitikti Europos Sąjungos reglamentų reikalavimus (reglamento Nr.1794/2006 15 straipsnis, reglamento Nr.550/2004 15 straipsnio 2 punkto f) dalis bei Eurokontrolės Principai, 1.10 punktas).

„Įmonė, vadovaudamasi aukščiau paminėtais Europos teisės aktais, negali valstybei išmokėti jokių išmokų.

Šis trumpalaikis turtas bus panaudotas 2016-2018 metų investicijoms – naujam skrydžių valdymo centrui (kada reikės keisti pagrindinę skrydžių valdymo sistemą, daugiau nei 32,9 mln. Lt) ir tam tikslui nenaudoti skolintų lėšų (už suteiktas paskolas mokamos palūkanos, kas savo ruoštu didina teikiamų paslaugų savikainą).“

• Žvelgiant iš valstybės pusės (100% įmonės akcijų priklauso valstybei), būtų žymiai efektyviau, jei šias laisvas lėšas, kurios laikomos kaip indėlis banke, būtų paskolintos (už palūkanas ar be jų) valstybei, nes šiuo metu prarandamas skirtumas, tarp to, kiek gauna įmonė palūkanų ir kiek palūkanų sumoka valstybė besiskolindama išorėje. Kaip supratau, remiantis reglamentavimu, išmokos (dividendai ar įstatinio kapitalo mažinimas) valstybei negalimos, tačiau paskolos teikimas nėra draudžiamas.

Paskolų teikimas nėra numatytas pagal įmonės įstatus, savivaldybės ir valstybės turto valdymo, naudojimo  įstatymą. Be to šie pinigai turi mūsų įmonei atnešti palūkanas, kadangi reikia mokėti, kaip minėjau, mokestį už naudojimąsi valstybės turtu.