Praūžus savivaldybių rinkimams, pažvelkime, kaip savivaldos institucijos elgėsi su jiems patikėtais pinigais 2009 metaisVisi finansiniai duomenys naudoti iš www.viešai.lt puslapio (remiantis originalais), tad patikrinti, ar tiesiog susiskaičiuoti gali kiekvienas skaitytojas. Visgi norint aprašysiamą informaciją skleisti plačiau, derėtų kreiptis tiesiogiai į kiekvieną savivaldybę, kad patvirtintų duomenis, siekiant išvengti nemalonių klaidų ar neatitikimų.
Savivaldybės 2009 metais išleido ar perskirstė per savo biudžetus beveik 7 milijardus litų. Daugiausiai diskusijų keliančios išlaidos – biurokratijos aparatas. Aparatas turi būti, su tuo sutinka visi. Kokio dydžio? Nedaug kas pasakytų. To turbūt nežino niekas, tačiau, palyginti šias išlaidas tarp 60 savivaldybių tikrai galime.
Išlaidos biurokratijai „slepiasi“ po funkcija „bendrosios valstybės paslaugos“. Joms buvo išleista beveik 850 mln. lt. Bendrosios valstybės paslaugos skaidomos į dar 24 smulkesnes funkcijas, kurios pateikiamos žemiau:
Pagal ekonominę klasifikaciją bendrosios valstybės paslaugos pasiskirsto taip:
Iš visų išlaidų valstybės funkcijoms atlikti derėtų atimti paskolų grąžinimo išlaidas, kad pamatytumėm tikrąsias administravimo sąnaudas. Jų lieka daugiau nei 600 mln. lt arba beveik dešimtadalis nuo visų savivaldybių išlaidų. Vis tik administravimo sąnaudos savivaldybėse svyruoja itin ryškiai – nuo 4,4% Klaipėdoje (86 Lt vienam klaipėdiečiui per metus) iki 24,8% Neringoje (1685 Lt vienam neringiškiui per metus). Ir jei tokias išlaidas Neringoje galime teisinti itin mažu gyventojų skaičiumi, tuomet Vilniaus rajono, kuriame gyvena beveik 100 tūkst. gyventojų, 17% siekiančias sąnaudas pateisinti nėra kuo.
Jeigu visų rajonų sąnaudos būtų artimos Klaipėdos miestui (tebūnie 5%), tuomet vietoje 614 mln. lt išlaidų, būtų patirta tik 344 mln. lt, arba net 271 mln. lt mažiau. Galime skaičiuoti ir išlaidas vienam gyventojui – jeigu išlaidos būtų sumažintos iki 100 lt per metus, tuomet būtų sutaupyta dar daugiau – 280 mln. lt.
Vien ši statistika parodė, jog dauguma savivaldybių lėšas skirsto itin neefektyviai – arba dėl per mažo jų dydžio, arba dėl paprasto aplaidumo ir neūkiškumo. Visas savivaldybių sąrašas (dar detalesnes savivaldybių išlaidas galite rasti nuorodoje):
Vaidotas Rūkas
tai štai kas tikrieji lodariai! ;) puikiai!
Sveiki,
jūs šaunuoliai! :-)
Ar galima būtų gauti ne tik labai detalius savivaldybių biudžetų duomenis, bet ir tuos iš kurių pagamintas paskutinis lentelės paveiksliukas?
Iš tų duomenų aš noriu pasidaryti vieną grafikėlį, kuris man kartais truputį parodo tendencijas — X ašyje savivaldybių gyventojų skaičius (logaritminė skalė), o Y ašyje — matuojamas parametras procentais.
Nesu excelio guru (nors truputį naudotis moku), tai iš detalaus savivaldybių biudžeto man sunku pasidaryti tokią lentelę. Gal dar bėda ir tame, kad nesuprantu visų stulpelių reikšmių prasmės.
Emili, duomenis atsiųsiu. Kuo plačiau duomenys keliaus, tuo geriau veiks šis projektas :) Ir galiu iš anksto pasakyti, jog priklausomybė egzistuoja.
sveiki, labai geri puslapiai. ačiū.
o gal galima duomenis kur nors ir pakabinti ir per http://lt.ckan.net/ paskelbti, kur kabo?
[vidinė virtuvė] Tomai, manau, kad mūsų grupė turėtų pati labiau pasirūpinti CKAN’u…
Vaidotai, siūlau nuorodą į duomenis įrašyti pataisius šitą tinklaraščio įrašą, kad galėčiau naudotis ne aš vienas :-)
Jei tau sudėtinga pagaminti nuorodą į duomenis — atsiųsk juos man, pagaminsiu.
Emili, duomenis išsiunčiau prieš kelias dienas. Jei ką įdomaus su jais padarysi, pasidalink
Emili, jei nepasidarei, tai gali paziureti kaip atrodo log skaleje cia:
http://i176.photobucket.com/albums/w180/investuotojas/log_gyventojai_islaidos.png
Placiau: http://www.investuotojas.eu/?p=471
ačiū, už naudingą info! reiktų FinMin ar kokios savivaldybės komentarą
Už savivaldybių išlaidas atsakingos tik pačios savivaldybės ir niekas daugiau. Būtų išties įdomu, jei žurnalistai tuo užsiimtų.
Informacija apmąstymui bei analizei. Lyginant su užsieniais mūsų savivaldybės turi per mažai mokestinės politikos laisvių
Deja, kuo toliau nuo centrinės valdžios, tuo mažiau kontrolės. Taip nutinka savivaldybėse, kuriose valdantieji lieka ilgą laiką. Taip pat mažose savivaldybėse tiek taryba, tiek administracija per ne lyg glaudžiai susijusi, todėl įgyvendinami bet kokie veiksmai ir niekas tam net negalvoja priešintis.
Ne mažiau svarbi ir tarybos narių/administracijos darbuotojų kompetencija. Deja, mažuose rajonų centruose jos nėra, arba yra per mažai. Dauguma gerų specialistų telkiasi tik didžiuosiuose miestuose. Žinoma, išimčių galima rasti.
Yra bendros fiksuotos sanaudos, kurios nepriklauso nuo gyventoju skaiciaus, visada mazesniu savivaldybiu administravimas bus brangesnis, nei didesniu, objektyviam palyginimui, reiktu ivesti, kazkokius islyginamuosius koefecientus, arba lyginti tarpusavyje, tik ta pati gyventoju skaiciu turincias savivaldybes
Saunu.
Tik tinginiams reikia patogesnio gyvenimo – daugiau grafiku. Emilio paminetas grafikas butu idomus, o taip pat galima butu pasigaminti zemelapi su didziausiais islaidunais ir taupukais. Bet tam reikia tureti priejima prie duomenuku ;)
Rodiklis – litai galvai toli grazu neatspindi efektyvumo.
1.Kas sukurta uz tuos litus galvai?
2.Apskritai – kas tai yra efektyvumas viešame sektoriuje? Privačiame aišku – didesnis pelnas mažesnėmis sąnaudomis. O viešame sektoriuje yra šimtai, jei ne tūkstančiai jo efektyvios veiklos vertinimo kriterijų, kurie susiveda į visuomenės pasitenkinimo laipsnį. Gal mokate jį suskaičiuoti:)?
Kas kam labiau sukelia pasitenkinimą ;)?
Išvadų darymas turint vieną rodiklį litas galvai yra daugiau nei populizmas. Arčiau demagogijos.
3.
4.
5.
Galiu tęsti be galo, bet laiko gaila – jį reikia išnaudoti efektyviai ;)
Sutinku, kad „išlaidos galvai“ – tik vienas iš rodiklių, bet geriau toks, negu jokio. Greta administravimo sąnaudų procento man susidaro gana aiškus išlaidų efektyvumo vaizdas.
Subjektyviai Druskininkų buvimą tarp vidutiniokų pateisinčiau, nes akimis matau rezultatus. O Pagėgių ar Vilniaus rajono savivaldybių pasiekimų anaiptol nematyt, bet „įsisavinimas“ užtikrintas..
Taip pat pasimato iš bendro vaizdo iškrentantys dydžiai, pavyzdžiui Neringa. Panašu, jog ji visiškai per maža savo funkcijoms atlikti. Neabejoju, kad Klaipėda ją priglaustų po savo „sparnu“ už papildomą milijoną, o dar penki jų liktų pačiai Neringai, o ne jos administracijai.
[...] viesai.lt rašė apie savivaldybių efektyvumą ir 2009 m. išlaidas. Nepaisant to, kad viešos informacijos apie savivaldybes, jų valdymą ir [...]