Pastaruoju metu eskaluojama progresinių mokesčių ir gyventojų solidarumo tema. Norima, kad uždirbantieji daugiau dar labiau prisidėtų prie biudžeto progresiniais mokesčiais. Kad tai nėra tik žodžiais grįsti tauškalai įrodo ir Seime užregistruotas progresinių mokesčių įstatymo projektas.
Oponuojančių didesniems mokesčiams, vienas svarbiausių argumentų tai, jog daug uždirbančių Lietuvoje yra labai nedaug. Statistikos departamento duomenimis gaunančiųjų algą, didesnę nei 5500 Lt tėra vos keli procentai. O žvilgtelėję į Sodros duomenis galime gana tiksliai suskaičiuoti kitą rodiklį – kiek šie turtingieji gyventojai prisideda prie GPM biudžeto surinkimo.
Vienas procentas turtingiausiųjų sumoka beveik 10 proc. viso GPM. Jei įvertintume mokesčių lengvatas už auginamus vaikus, šis skaičius turėtų netgi išaugti. Į šį skaičių nepatenka ir dividendai bei tantjemos, kurios taip pat apmokestinamos GPM, tad realus turtingiausiųjų indėlis į biudžetą dar didesnis.
Nors vidurinioji klasė Lietuvoje yra pernelyg maža, tačiau ji itin svarbi valstybės biudžetui, nes pusę GPM į biudžetą suneša vos 15 proc. dirbančiųjų.
Galime retoriškai klausti – ko siekiame progresiniais mokesčiais? Ar norime, jog vienas procentas daugiausiai uždirbančių sumokėtų ne 10 kartų daugiau nei likusieji, o 20 kartų? Ar norime, kad 15 proc. veikliausių žmonių darbo rinkoje biudžetui atneštų ne pusę indėlio, o du trečdalius ar tris ketvirtadalius? Ar manome, kad šiuo metu indėlis yra per mažas?
Anot Sodros, duomenų teikimo metu bent 30 dienų per fiksuotą ketvirtį dirbo 1,18 mln. žmonių. Tikroji darbo jėga yra du kartus didesnė – 2,15 mln. žmonių. Tad galime teigti, jog 15 proc. aktyvių darbo rinkos dalyvių sunešė daugiau nei du trečdalius GPM biudžeto.
Ar tikrai verta šią nedidelę aktyviausią visuomenės dalį apmokestinti dar labiau, nes jų indėlis mokesčiais per mažas? Griūna mitas, jog pinigus į biudžetą surenka bedarbiai ar uždirbantieji kukliausiai. Gal tuomet verčiau išsireikalaukime mokesčių iš tų, kurie dirba nelegaliai? Kai dirbančiųjų už minimalią algą, bet gaunančių antra tiek vokelyje liks mažuma, tuomet gal pavyktų sumažinti GPM mokestį, kad visiems būtų geriau.
O jei vis tik įvestume progresinius mokesčius? Iki šiol sąžiningai didelę algą gavusiems kiltų pagunda ieškoti kitų atlygio formų. O tokių formų yra ne viena – dirbti pagal individualią veiklą, įregistruoti savo įmonę, mokėti tantjemas, ką jau kalbėti apie „offšorines“ valstybes ar tą pačią Estiją, kuri neapmokestina reinvestuoto pelno.
Daug uždirbančių žmonių nėra daug, tad jų netekimas valstybės biudžetui, o ypač Sodrai būtų ypač skaudus. Drįsčiau suabejoti, ar papildomos pajamos iš GPM būtų didesnės nei Sodros mokesčio sumažėjimas dėl kūrybingos atlygio formos ar paprasčiausios emigracijos.
Ar netaptų naujieji mokesčių tarifai būsimiems investuotojams į aukštos pridėtinės vertės sektorių, o tuo pačiu ir į didesnes darbuotojų algas, paskutiniu kliuviniu investicijoms Lietuvoje? Latvija, Estija ir Lietuva. Kurią šalį dvynę investuotojas pasirinks?
Pastabos: darbo užmokestis per mėnesį neatskaičius mokesčių 2009 metais; GPM skaičiuotas remiantis naujausia skaičiuokle www.tax.lt; duomenų šaltinis www.sodra.lt
įdomus yra „atvirkščias“ klausimas – ar dabartiniai mokesčių dydžiai jau nėra progresiniai? t.y. galbūt sumažinus jų progresyvumą (t.y. sumažinant % naštą daugiau uždirbantiems) galima būtų gauti suminį teigiamą efektą, kai pvz. „vidurinė klasė“ turėtų motyvaciją parodyti didesnį oficialų atlyginimą ir „persikelti“ į aukštesnę kategoriją (arba „minimalistai“ darbo sutartyje pradėtų rodyti vokelius ir nuo jų mokėti mokesčius, kad patektų į „vidurinę“ dalį)?
Dabartiniai mokesčiai tikrai progresiniai, tik kita forma (neapmokestinamas pajamų minimumas). Pats esu už kuo mažesnius mokesčius ir perskirstymą, tačiau mažesnių mokesčių efektui apskaičiuoti reikėtų gerokai sudėtingesnių skaičiavimų, o ne tik pasvarstymų.
Vaidotai, puikiai apibendrinta. Pagarba.
Na matot, vidutine klase save skaito daugiausiai uždirbantieji. O kuri ta turtingųjų klasė? Kiek procentų jos, kodėl neminima statistikoje? Kitas dalykas, reikia atskirti vidutinę klasę biudžetininkus ir vidutinę klasę privatininkus. Be to dar yra 3 grupė, kuri dirba užsienio firmų filialuose, kuriose yra žymiai didesnės algos. Visko suplakti į vieną negalima. Airijoje biudžetininkai moka papildomą 7 pr. pajamų mokestį. Kodėl? Todėl kad jie algas gauna iš mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių ir net už juos sumoka mokesčius Sodrai, pajamų, PSD ir kt. Be to biudžetinėje sferoje vidurkis pastoviai didesnis ~ 200 litų. Išliko jis ir po krizės pradžios. Tai rodo, kad žmonės nesiveržia į privačią sferą. Jeigu privačioje būtu pajamos didesnės, tada žmogus veržtusi joje dirbti, taip daugiau rizikuodamas dėl darbo vietos, bet gaudamas kaip atlygį didesnes pajamas.
Pabandysiu atsakyti į daugelį jūsų klausimų.
Darbo užmokesčio pasiskirstymas valstybės/privačiame sektoriuje, taip pat pagal sektorius galime rasti naujame Statistikos departamento pranešime: http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=8978
„Tikrųjų“ valstybės tarnautojų, biurokratų ar panašiai skambančių darbuotojų Lietuvoje nėra tiek jau daug – apie 49 tūkst., tad bendrą statistiką jie iškreipia ne itin daug, juolab, kad gerokai virš šalies vidurkio valstybės tarnyboje uždirbančių tikrai nėra daug.
Iš viso valstybės sektoriuje dirba apie 0,4 mln. darbuotojų, bet dauguma jų juk mokytojai, policininkai, gydytojai ir t.t. Tai yra tokie patys paslaugų teikėjai, kokie jie būtų ar privatininkais, ar valstybės tarnautojais. Ar jų buvimą ir darbo užmokesčio gavimą traktuoti kaip bereikalingą ir vengtiną, o juo labiau smerktiną tikrai nenorėčiau.
Te nepyksta Airijos politikai, priėmę tokį įstatymą, bet man jis atrodo absurdiškas. Pirmiausia, kam kurti naujus mokesčius, jei galima tiesiog mokėti mažiau? Antra, kodėl valstybės tarnautojas turi jaustis kažkokiu atstumtuoju, nusidėjėliu? Jis, kaip ir bet koks kitas geras darbuotojas kuria vertę, arba kaip bet koks blogas darbuotojas eikvoja išteklius.
Pastoviai didesnis vidutinis užmokestis biudžetinėje sferoje man nieko neparodo. O kokia biudžetinių darbuotojų struktūra, kompetencija išsilavinimas, darbo pobūdis? Palyginkime tuos pačius sektorius valstybės tarnyboje ir privačiame versle: privatūs finansai (bankai, draudimas) ir Vertybinių popierių komisija, Lietuvos bankas – kur algos didesnės? Daktarai valstybės įstaigose ir daktarai, dirbantys privačiai? Galiausiai vadovai valstybės tarnyboje ir privačiame versle? Bet kuris gabesnis ar daugiau pasiekti norintis tarnautojas netrunka pereiti į privatų sektorių, nes ten algos tikrai didesnės. Gal tik išskirčiau aukštesnio lygio vadovus ar specialistus, kurie kartais dirba iš idėjos arba vardan statuso, kiti saugumo.
O kodėl dauguma Lietuvių nesiveržia dirbti privačiai, kurti asmeniškai? Manau šis atsakymas ir pačiuose mumyse :) apie tai esu rašęs tegiamai.lt: http://teigiamai.blogspot.com/2010/02/kada-liausimes-ziureje-valdzios-pusen.html
Esminė teksto frazė: „Vos 17 proc. lietuvių linkę savo tikslų gyvenime laisvai siekti be valstybės įsikišimo, likusieji nori aktyvaus valstybės vaidmens. Jei tik tokia maža visuomenės dalis mano, kad visko siekti reikia savo rankomis, ar tai yra gerai? Ar nebūtų pats laikas nusisukti nuo valdžios malonės ir dirbti bei užsidirbti patiems, o dėl visų sėkmių ir nesėkmių kaltę prisiimti sau?“
Malonu, kad sulaukiau atsakymo. Matote valstybės tarnyba ir
biudžetinis sektorius, tai monopolistai savo srityje (dėl biudžetinio
finansavimo). Sakysim paslaugų sektorius – (švietimas, medicina,
policija ir kt) paslaugų gavėjui viena gerai, kad paslaugos
daugumoje atvejų nemokamos, bet iš kitos pusės jų kokybė
neatitinka išlaidų, skiriamų šioms sritims, todėl privati sfera
užtikrintu geresnę kokybę ir mažesnes sąnaudas. Bet privati
sfera finansuojama tik iš kliento sumokamų mokesčių už
paslaugas. Be to dažni atvejai, kad ši monopolistinė sritis užkrauna
neoficialius mokesčius už paslaugas sau į kišenę (dėl geresnės
paslaugos kokybės). Va dėl to ir gaunasi diskriminacija piliečių,
dirbančių privačioje sferoje. Nėra garantijų dėl darbo vietos
(biudžetininkas turi teisę teistis), atlyginimas irgi pagal darbdavio
finansus ir pasirinkimas tik DB. Be to darbdavys skaičiuoja ne kiek
sumoka algos darbuotojui, o kiek jam kainuoja. Biudžetinėje sferoje
skirtumą padengia valstybė (mokesčių mokėtojai). Jei nesutinkate
dėl papildomo mokesčio biudžetininkams, tada reikia mažinti
mokesčius privataus verslo samdiniams. Jūsų pavyzdys dėl bankų
ar draudimo bendrovių irgi vertas kritikos. Nes tai užsienio kapitalo
bendrovės, kurios pelną išsiveža į savo šalis. Va dėl tokių priežasčių
žmonės ir neina į privačią sferą. Viena iš pagrindinių – nemoki rinka
Kaip Jūs rašote kad 15 pr dirbančiųjų uždirba pusę bvp – va dėl ko
nemoki rinka. Tik 15 pr pakankamai uždirbančių žmonių. Va koks
Lietuvos vidaus rinkos dydis. Palyginkime su ~ 3 mln gyventojų?
Juk privatus verslas nesidaro iš nieko. Kadangi eksportinę produkc
iją kurti reikia didelio potencialo, vidutinis ir smulkus verslas veikia
tik vidaus rinkoje.
Pasiūlymai kaip ir LLRI, bet oj kaip jie Lietuvoje nemėgiami, net jei ir tiesą sako :) apie valstybės funkcijų savotišką privatizavimą ar „out-source’ingą“ esu rašęs teigiamai.lt – http://teigiamai.blogspot.com/2010/07/pasiulymas-valstybes-islaidu.html.
Projektas viešai.lt iš esmės ir atsirado dėl to, kad nebuvo galima matyti, kam ir kaip išleidžiami valstybės pinigai, siekiant pateikti pasiūlymą efektyvumui. Dabar situacija gerokai pasistūmėjusi, netrukus pateiksime dar daugiau duomenų, kurie padės nustatyti neefektyvius taškus.
Kviečiu naudotis duomenimis ir teikti argumentuotus pasiūlymus su duomenų analize, pasiūlymo nauda ir silpnomis jo vietomis. Jei pasiūlymas pasirodys vertas dėmesio, dėsime visas pastangas, kad apie jį išgirstų atitinkami tarnautojai ir visuomenė.
Na matot, LLRI ekonomikos moksle joks autoritetas. Tai
lobistinė turčių interesų gynimo organizacija (ruporas), kuri
sena, pasmerkta po krizės, ekonomine teorija remiasi. Juk
Lietuvos ekonomika 20 metų tvarkoma pagal jo rekomen
dacijas. Pradedant privatizavimo įstatymais 1991 m.
pasirašytais AT pirmininko. Tai kodėl mes nepasivijom ES
vidurkio, o sėdim gilioje skylėje? Viešasis sektorius
Lietuvoje akivaizdžiai per didelis. Britanijoje jis sudaro tik
šeštadalį dirbančiųjų, pas mus trečdalį. Ir dar prie tokios
silpnos ekonomikos, kai nėra nei vienos pramonės šakos,
kuri už eksportą uždirbtu didžiąją dalį šalies biudžeto
pajamų. Mūsų valdžia šią problemą sprendžia tokiu būdu –
vietoj gamybos, sukurtas biudžetinis paslaugų fabrikas:)).
Bet jis paslaugų neeksportuoja ir pelno neuždirba:)). Ir jei
valstybė turi skolintis, kad išlaikyti šį fabriką – tai veda
į ekonominę katastrofą. O dėl pajamų disproporcijos, apie
ką šis straipsnis, tai labiausiai ir kenkia šalies ekonomikai.
Juk peršasi išvada tokia, kad turtingi su didelėm pajamom
piliečiai gauna didesnes pajamas, nei verti jų? Negi norim
Lotynų Amerikos tipo šalimi būti ES? ES politika
ekonominė ilgą laiką rėmėsi vartojimo ekonomika. Kai
uždirbi, turi leisti pinigus vidaus rinkoje, kad artimas
uždirbtu. Bet didelių pajamų turėtojas dažniausiai leidžia
pinigus užsienio rinkose, t.y. perka automobilius, keliauja po
užsienio kraštus, statosi namus, kur dauguma medžiagų
importinės. Jei vidaus rinka negamina to, kokie turtingesnio
poreikiai, akivaizdu kad jis turi didesnę dalį skirti valstybės
reikmėms, kad padidėtu vargingesnių piliečių pajamos,
kurie leidžia pinigus vidaus rinkoje. Tada pakils bendras
šalies ekonomikos lygis ir didesnių pajamų turėtojai
uždirbs dar daugiau (dėl mokesnės rinkos). Paaiškinau
gana smulkiai:)). Šiaip statistika geras dalykas ir
pagirtina, kad autorius ar grupė kelia ją į viešumą. Tik
vienas pasiūlymas – reikia prie statistinių davinių daryti
ir apibendrinimus, nes ne visi patys sugeba tai padaryti,o
dažnam ir kantrybė baigiasi. Irgi Vaidas.
Dar iš delfi komentaras. ,,Pirmiausia reikia suskirstyti tą ,,vidutinę“ klasę pagal darbovietės tipą. Yra biudžetininkai su dideliais atlyginimais, dirbantys užsienio, daugumoje skandinavų firmų gerai apmokamose darbovietėse ir yra žmonės dirbantys laukinio kapitalizmo sąlygomis, t.y. užsidirbantiems iš rinkos, pagal savo sugebėjimus. Pirmoji dalis – mokesčių mokėtojų išlaikomi biudžetininkai. Už juos Sodros, PSD, pajamų mokesčius sumoka mokesčių mokėtojai per biudžetinį finansavimą. Airijoje tam amortizuoti (nelygiai konkurencijai) yra įvestas 7 pr. papildomas progresinis pajamų mokestis biudžetininkams. Tuo labiau kad visais laikais biudžetinėje sferoje atlyginimų vidurkis buvo ~ 200 litų didesnis, nei privačioje sferoje. Kita grupė, dirbantys užsienio bendrovių filialuose irgi gauna labai dideles pajamas, lyginant su vietinės darbo rinkos darbuotojais, todėl jie iškreipia rinką. O bedirbančių privačioje sferoje situacija pati blogiausia. Jokių soc garantijų ir darbo vietos išlaikymo, kaip biudžetinėjec sferoje. Kalbant apie vokelius, autoriui reikia pasakyti, kad žinios pasenusios. Pasibaigus statybų bumui, baigėsi ir pliusiniai vokeliai. Dabar paplitę vokeliai, kai pasirašai žiniaraštyje už vieną sumą, o vokelyje mažesnė – t.y. tiek, kiek darbdavys konkrečioje firmoje ir konkrečiu atveju gali mokėti iš firmos pajamų. Kadangi privačioje sferoje atlyginimų vidurkis mažesnis, o rizika dėl socialinių garantijų didesnė, niekas nesiveržia į ją. O tai ir yra Lietuvos ekonomikos atsilikimo priežastis.
pvz. didžiojoje britanijoje yra suma nuo kurios išvis nemokami jokie mokesčiai!!!! net soc. draudimui!!! man asmeniškai labai apgailėtinai atrodo valdžia kuri daro viską, kad daugiau uždirbantis mokėtu mažiau negu minimuma gaunantis….pvz. : uždirbantis 800 ir 8000 – išlaidos: butas po 200, maistas po 500, kuras mašinai 300, …..lieka: 800 – 200 – 500 – 300 = -100, 8000 – 200 – 500 – 300 = 7000…….išvada: uždirbantis 8000 realiai nepajusti to 400-500 papildomo gpm, tuo tarpu uždirbantis 800 nors nebeliktu skoloje……beje kiek yra es šalių kur nuo minimalios algos ( nesiekiančios 200 eurų) išvis mokami mokesčiai?
Linkiu, kad tikslas būtų – uždirbti tuos 8000 lt, o ne slampinėti ir užsidirbti tik 800 ir po to reikalauti, kad jis nebūtų apmokestintas.
Bet juk viešųjų paslaugų iš esmės vartojam tiek pat (sveikatos apsauga, vaikai abiejų į mokyklas vaikšto, keliais tais pačiais važinėjam). Tai keistas požiūris norėti būti išlaikytiniu, pačiam prastai dirbti, mažai uždirbti ir reikalauti, kad kiti (darbštesni ir dėl to turtingesni) apmokėtų jo pragyvenimą. Už tai bendras su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimas (abi Sodros, psd ir gpm) yra pakankamai didelis, kadangi jie apmoka ir daugybės išlaikytinių suvartojamas paslaugas.
[...] mokesčių pajamų duomenys atskleidžia, kad tokie teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Kaip buvo paskaičiavę portalo http://www.viesai.lt autoriai, 17 proc. daugiausiai uždirbančių gyventojų į biudžetą sumoka [...]